Mažai yra sporto šakų, kurias išbandė beveik kiekvienas. Viena jų – boulingas. Tik ar tai sportas, paklausite. O kodėl gi ne?
Tekstas: Dalius Matvejevas Nuotrauka: FreeImages.com/Jeremy Doorten
Ar niekada po keleto valandų žaidimo neskaudėjo darbinės rankos? Neabejoju, kad yra taip buvę.
Jei sumanytumėte dalyvauti kokiose nors rimtose varžybose, žaisti tektų, tarkime, dvi dienas. Su pertraukomis, bet krūvis tikrai didelis. Tad ir pasirengimas reikalingas atitinkamas. O kuo mažiau jėgų, kuo silpnesnė ranka, tuo labiau kenčia rezultatai.
Kad boulingas tampa rimta sporto šaka, pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), įtraukęs žaidimą tarp pretendentų į olimpinę programą.
Boulingas buvo tarp 8 kandidatų tapti olimpine sporto šaka 2020 metais Tokijuje, tačiau nepateko tarp penkių finalininkų. Toks pat likimas ištiko skvošą ir ušu, o rankomis kol kas ploja beisbolas ir softbolas, karatė, riedučių sportas, laipiojimas bei banglenčių sportas. Iš pastarųjų į olimpinę programą visi tikriausiai nebus įtraukti, o geriausiai vertinamos japonų mylimų beisbolo ir softbolo galimybės.
Grįžkime prie boulingo. Jei jau šį žaidimą rimtu sportu pripažino TOK, turėtumėte pripažinti ir jūs.
O jei taptumėte rimtu žaidėju, galėtumėte išbandyti jėgas kokiame nors solidžiame turnyre. Toks įkvepiantis pavyzdys: dabar jau 48 metų suomis Mika Koivuniemi 2011 metais laimėjo Boulingo profesionalų asociacijos (PBA) turą ir susižėrė kuklius 250 000 JAV dolerių už pirmąją vietą. 2014-ųjų pabaigoje suomio boulingo takeliuose uždirbta pinigų suma siekė 1,8 mln. dolerių. Emm… Gal kas rytoj pažaisti, pasitreniruoti?
Aišku, ne viskas taip paprasta. Boulingas, kurį žaidžiame mes laisvalaikiu, ir tas, kuris žaidžiamas varžybose, gal ir nėra visiškai skirtingi žaidimai, tačiau skirtumas daugiau nei didelis.
Mes dažniausiai kamuolius metame tiesiai – per tarpą tarp taškelių, per centrinė rodyklę ant tako ir taikome greta pirmojo kėglio.
Rimti žaidėjai mėto kitaip. Žiūrėti į jų paleistą kamuolį – vienas malonumas. Kad ir čia:
O taip mėtoma ne šiaip sau. Ar teko kada nors žaisti ant rimtesniems žaidėjams paruošto tako? Man teko vieną kartą, jau pasibaigus rimtoms varžyboms. Nesu tiek kartų kamuolius numetęs į griovius, kiek tada. Nei prieš tai, nei po to.
Po šių metų Europos Čempionų taurės prie mūsiškių rezultatų buvo komentarų a la „Ką ten tas gėdą daro? Tiek net aš surenku.“ Aha.
Pasirengimas boulingo varžyboms prasideda gerokai prieš einant prie takelio. Iš anksto paskelbiamos specialios tepimo diagramos, kurias boulingo žaidėjai labai atidžiai studijuoja.
2015 m. Europos Čempionų taurės turnyre dalyviams buvo pateiktas štai toks paveikslėlis. Supraskite, jei norite :)
Boulingo žaidėjams šis paveikslėlis – kaip kelrodė žvaigždė. Žemiau esančiame filmuke bus paaiškinta kas čia ir prie ko.
Kaip sakoma pradžioje – boulinge kliūtys nėra matomos. Jas reikia pajausti arba nustatyti pagal kamuolio elgesį.
Noras eiti rinktis visokių suomių laimimų milijonų nepraėjo? :)
Jei ne, gal vertėtų pasimokyti gana naujoviško metimo 2 rankomis stiliaus? Apie jį dar 2009 metais „The Wall Street Journal“ parengė štai tokį reportažą:
Jei įvaldysite stilių ir pranoksite Jasoną Belmonte, gal ir su „Dude Perfect“ pavyks susitikti :)
Kol kas lietuviai apie tokias aukštumas nesvajoja. Pradžiai būtų gerai pakeisti vyraujančią nuomonę, kad boulingas – tik būdas praleisti laisvalaikį pasidėjus ant stalo keptos duonos su sūriu ir bokalą.
Pirmieji žingsniai po ilgokos pertraukos žengti. Pranešimai apie Lietuvoje vykstančias varžybas, mūsiškių pasirodymą Europos Čempionų taurėje rado vietos žiniasklaidoje, o Lietuvos čempionė Rūta Ryliškienė davė gana išsamų interviu.
Visą Aistės Labinaitės parengtą interviu galite perskaityti „Respublikos“ tinklalapyje – http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/kitos_sporto_sakos/turi_pralosti_kad_ismoktum_laimeti/
Popierinis variantas „Vakaro žiniose“ atrodė štai taip:
Tai kas eina žaisti?
Turite savo nuomonę? Pareikškite komentaru! „Like“ paspaudimas taip pat labai welcome!