2020 m. Seimo rinkimams partijos, tradiciškai, parengė savo veiklos programas, kuriose neretai minimas ir sportas.
Tekstas: Dalius Matvejevas
Facebook | Instagram | Snapchat | Twitter
Sergejau, alio!
Pirmus paminėsiu konservatorius, kurie sportą, kaip ir prieš 2016 metų rinkimus, toliau tiesiog ignoruoja. Taip, tai nėra prioritetinė ir svarbiausia sritis, bet vis dėlto keista. Kiti paplėtojo bent jau fizinio aktyvumo skatinimą, sporto infrastruktūros prieinamumą vaikams, senjorams, neįgaliesiems, kaimo bendruomenėms, įtraukimą į veiklas, o čia…
Vienintelis „sportinis“ sakinys TS-LKD programoje skamba taip: „Siekdami spręsti alkoholizmo problemą ne vien pasiūlos ribojimais, skatinsime prasmingo užimtumo, sporto plėtrą, ypač kaimo vietovėse.“
Nebūtų alkoholikų, nereikėtų ir sporto plėtros.
SPORTO PASAULIO ŽMONĖS, DALYVAUJANTYS 2020 M. SEIMO RINKIMUOSE
Sportas anksčiau visada ėjo greta kultūros kaip dvi lygiavertės sritys, dabar sportininkai yra perkelti prie švietimo. Konservatoriai savo programoje rado vietos ir švietimo politikai, ir kultūros politikai (yra net atskiras programos punktas „Daugiau kultūros švietime“), o sportui – ne. Net kalbėdami apie neformalų ugdymą, mini tik kultūrą (menus), lyg sporto būreliai, infrastruktūra tiesiog neegzistuotų.
Pirmieji socialdemokratai
Kito poliaus atstovai – socialdemokratai (LSDP) – savo programoje ne tik nepamiršo, kad neformaliajame ugdyme būna dar ir sporto būreliai, bet ir atskirą skyrelį skyrė didelio meistriškumo sportui. Viskas čia surašyta gražiai ir aiškiai, vėliava į rankas, jei būsite valdančiojoje koalicijoje.
Liberalai
Liberalų sąjūdis savo programoje visą 4 skyrių, užimantį 4 puslapius, pavadinimo „Fizinis aktyvumas ir sportas“. Nieko revoliucinio ir labai originalaus, įdomi ir gera mintis (kaip ir pas LSDP) dėl sporto klubų, kaip visos sporto sistemos pamato, vystymo. Žadama sukurti „bendruomeninių sporto klubų modelį pagal geriausius Skandinavijos šalių pavyzdžius“, gaila, kad mintis neplėtota plačiau.
Laisvės partija sporto srityje visą dėmesį žada skirti fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimui. Originalesnės mintys (citatos iš programos):
– Didinamas fizinio lavinimo užsiėmimų skaičius, jų įvairovė (ne tik komandiniai žaidimai, bėgimas, lakstymas ir skirtingų normatyvų vykdymas, bet ir įvairesnės praktikos: kūno ir minčių atpalaidavimas, jogos užsiėmimai, asmens fizines ypatybes ugdantys užsiėmimai);
– Sieksime mažinti nesportuojančių vyresnių žmonių rodiklį (šiuo metu jis siekia 60 proc.), sudarant geresnes galimybes senjorams sportuoti netoli namų. Skatinsime ugdymo įstaigų atvirumą senjorams po pamokų ir savaitgaliais, taip sudarant sąlygas senjorams mankštintis mokyklų erdvėse.
– Sieksime, kad į sąnaudas darbdaviai galėtų įtraukti ir išlaidas, skirtas darbuotojų sporto ir sveikatingumo klubų abonementams apmokėti.
Atkurs KKSD?
Darbo partija savo programoje taip pat parengė specialiai sportui skirtą skyrių: „Sporto politika: sveikatai ir gyvenimo kokybei.“ Skyrius – išsamus ir su stipriais pareiškimais.
Viena iš eilučių skamba lyg ketinimas atkurti ką tik panaikintą KKSD („Sukursime atskirą juridinį vienetą, kuris rūpinsis sporto ir sveikatingumo politikos įgyvendinimu, turėdamas tam reikalingą biudžetą bei padalinius“), kita – LOSC („Sieksime kad Lietuvos geriausi sportininkai sportuotų ir jiems būtų teikiama profesionaliausių specialistų pagalba viename centre“).
Be to, žadama vėl kurti naują sporto finansavimo sistemą („Aukšto meistriškumo profesionalaus ir mėgėjų mėgėjiško sporto plėtros darnai parengsime naują sporto programų finansavimo tvarką“).
Taip pat pasakyta, kad klubai turi būti visos sporto sistemos stuburas ir žengta dar toliau – žadama siekti „mėgėjų mėgėjiško ir aukšto meistriškumo profesionalaus sporto klubo teisinio statuso.“
Darbo partija kartoja seną idėją dėl 3 savaitinių kūno kultūros pamokų mokyklose bei siūlo įdomią naujieną – sporto medikus mokyklose („Sieksime, kad ugdymo įstaigose mokiniai kasmet būtų prižiūrimi sporto-medicinos specialisto, kuris teiktų individualias rekomendacijas atsižvelgiant į kiekvieno jauno žmogaus fiziologiją, brendimą ir kt.“).
Taip pat žadama atnaujinti sporto specialistų rengimo programas aukštosiose mokyklose, atlikti sporto varžybų auditą.
Po 2 sakinius nuo LVŽS ir LSDDP
Per pastaruosius 4 metus sporto pasaulyje įvyko daug ir didelių permainų, bet valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasekė konservatorių pavyzdžiu ir savo programoje sportą taip pat iš esmės pamiršo. Tiek rinkimų programos preambulėje giriantis nuo 2016-ųjų nuveiktais darbais, tiek vardijant 5 prioritetines sritis ateičiai, atskirais punktais minimi ir švietimas, ir kultūra, o sportas neegzistuoja.
Vis dėlto programos I dalyje lygiai 2 kartus sportas yra paminėtas. LVŽS sako, kad reikia „didinti vaikų ir suaugusiųjų fizinį aktyvumą, įsitraukimą į sporto veiklas, nes tai mažina žalingų įpročių paplitimą ir lemia sveikatos būklę ir gyvenimo trukmę“ bei „siekiant sudaryti sąlygas garsinti Lietuvos vardą pasaulyje ir stiprinti pasididžiavimą savo tapatybe ir Lietuvos valstybe, daug dėmesio skiriama talentų ir gebėjimų puoselėjimui per tolygią ne tik kultūros, bet ir sporto sektoriaus plėtrą, gerinant sportininkų rengimo kokybę, prisidedant prie talentingų sportininkų pasirengimo ir aukščiausiojo lygio sportinių pasiekimų gausinimo.“
Tiek sportinių idėjų nuo valdančiųjų.
Tiesa, LVŽS suformulavo labai aiškius tikslus dėl medalių. Olimpinių šakų olimpinėse rungtyse Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojamų medalių skaičius 2025 planuojamas toks pats kaip ir 2018 metais – 14, o 2030 m. turėtų išaugti iki 17.
Paralimpiniame ir kurčiųjų sporte iki 2025 m. medalių skaičius turėtų padidėti nuo 14 iki 15, o 2030 m. irgi pasiekti 17.
Be to, sporto veiklose dalyvaujančių moksleivių skaičius turėtų nuo 20% 2018-aisiais išaugti iki 23% 2025-aisiais ir pasiekti 26% 2030-aisiais.
Labai panašiai padirbėjo antrieji socialdemokratai – tie, kur Gedimino Kirkilo LSDDP. Sportui teko garbė pasirodyti taip pat lygiai 2 programos sakiniuose:
– tęsime neįgaliųjų socialinę integraciją per kūno kultūrą ir sportą;
– skatinsime įmones kurti socialiai atsakingas, žmonių sveikatai palankias darbo vietas, užtikrinsime, kad pajamos natūra (įmonės apmokėtos sporto, sveikatingumo bei reabilitacijos priemonės) nebūtų apmokestinamos (Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo įstatymų keitimas).
Tiek žinių iš LSDDP.
„Laisvė ir Teisingumas“ taip pat apsiribojo keletu paviršutiniškų sakinių (skatins visų socialinių grupių įsitraukimą į sporto veiklą, sukurs profesionalaus sporto organizavimo sistemą, remia ambicingą (kad ir ką tai reikštų, programoje beveik identiški punktai įdėti net dukart) sporto finansavimo programą, didins supratimą, kad sportavimas yra vertybė, ir įves trečią kūno kultūros pamoką mokyklose).
Centro partija-tautininkai taip pat sutilpo į du punktus, kuriuose sudėjo labai platų spektrą minčių – nuo skandinaviškų klubų iki regioninių didelio meistriškumo centrų steigimo.
Daug sporto pasaulio atstovų subūrusi „Lietuva – visų“ mums aktualia tema apsiribojo tokiu teiginiu: „Sveika Lietuva – pirmiausia tai kokybiška ir visiems prieinama sveikatos apsauga.“
„Nacionalinis susivienijimas“ būtų linkęs pasiginčyti, jų programoje vienas skyrius pavadintas „Žmonių sveikata – ne tik medicinos problema.“
Šiame skyriuje teigiama: „Jei teisingumas, blaivus gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas tampa norma, sveikatos problemų visuomenėje mažėja.“ Tiek apie sportą iš „Nacionalinio susivienijimo“.
„Krikščionių sąjunga“, taip pаt niekur toliau nesiplėsdama, pritaria: „Turime suprasti, kad vien tik gydydami ligas nepasieksime reikiamų tikslų. Turime plėtoti ligų profilaktikos, sveiko gyvenimo būdo programas.“
Žaliųjų pavyzdys
Tiek Tomo Pačėso sportininkams, tiek krikščionims, tiek kitiems, paminėtiems aukščiau esančiame skyrelyje, pavyzdį rodo Lietuvos žaliųjų partija. Jos programoje yra ne tik visas skyrius apie sveiko žmogaus ugdymą per fizinio aktyvumo skatinimą, bet ir prie švietimo išskirtas punktas apie sporto politiką.
Nieko naujo nėra siūloma, bet jau vien mėgėjiško ir didelio meistriškumo sporto atskyrimas, finansavimo kriterijų minėjimas bendrame visų partijų programų kontekste džiugina.
Fiziniam aktyvumui savo programoje pastraipą skyrė ir „Kartų solidarumo sąjunga – santalka Lietuvai“.
Tuo metu „Drąsos kelias“ tokiomis temomis, kaip sportas, neužsiima, o kuo užsiima LLRA-KŠS ir Liaudies partija – neaišku (programų internete neradau).