Aug 012016
 

Noras parašyti šį straipsnį kilo prieš pusantrų metų, kai Vaidas Kariniauskas dar žaidė Kauno „Žalgiryje“ ir buvo vienas šios komandos įžaidėjų. Tuomet krepšininkas sulaukdavo nemažai krepšinio gerbėjų kritikos. Mano manymu, nepelnytos.

Tekstas: Dalius Matvejevas
Facebook | Instagram | Snapchat 

Taip susiklostė, kad mano darbas Lietuvos krepšinio federacijoje sutapo su laikotarpiu, kai V. Kariniauskas pradėjo savo rimtą krepšininko kelią nuo jaunučių rinktinės. Tad kasmet teko matyti daug kontrolinių ir oficialių rungtynių, rašyti apie treniruočių stovyklas, „atkabinamus“ krepšininkus ir t.t. O V. Kariniauskas iš rinktinės  buvo „atkabintas“ du kartus.

2015-ųjų pradžioje apie V. Kariniauską pasikalbėjome su 1993 metais gimusių krepšininkų rinktinėms vadovavusiu Dariumi Dikčiumi, tačiau vėliau krepšininkas paliko „Žalgirį“, o straipsnis taip ir liko neparašytas.

Per 1,5 metų šis bei tas pasikeitė, tačiau tuomet besisukusios mintys bent iš dalies yra aktualios ir dabar. Be to, prisiminti V. Kariniausko karjeros pradžią ar tiesiog sužinoti apie ją gal bus įdomu ne vienam. Tad gero skaitymo!

T. Jogėlos, M. Mockevičiaus, T. Lekūno ir P. Semaškos šešėlyje

Kai 2009 metais Kaune vykusiam Europos 16-mečių čempionatui buvo renkama Lietuvos rinktinė, niekas nebūtų drįsęs prognozuoti, kad vienintelis 1993 metais gimęs krepšininkas, 2016 metais žaisiantis olimpinėse žaidynėse, bus V. Kariniauskas.

Pirmiausia tai buvo Tauro Jogėlos, išrinkto naudingiausiu to čempionato žaidėju, rinktinė. Greta jo stovėjo vidurio puolėjas Ignas Ramašauskas, puolėjas Tomas Lekūnas, atakuojantis gynėjas Mantas Mockevičius ir pagrindinis komandos įžaidėjas Paulius Semaška. Nuo suoliuko sėkmingai kildavo Rokas Narkevičius, Martynas Paliukėnas ir tik tuomet ateidavo Osvaldo Olisevičiaus bei V. Kariniausko eilė. Iš išvardintų krepšininkų tik naujasis Lietuvos rinktinės įžaidėjas aikštėje pasirodė ne per visas rungtynes – tik per 7 iš 9.

„V. Kariniauską pirmą kartą pastebėjau MKL čempionate žaidžiant už Sabonio KM komandą, – prisiminė 2009-ųjų Lietuvos 16-mečių rinktinės vyr. treneris D. Dikčius. – Tai buvo aukštas kairiarankis vaikis, galintis žaisti keliose pozicijose. Kiek pamenu, jam tuo metu trūko greičio savybių, geresnio kamuolio valdymo dešine ranka ir stabilaus tolimo metimo. Į Lietuvos U-16 rinktinę tuo metu pateko geriausi to amžiaus krepšininkai, o Vaidas buvo vienas iš jų.“

2009 metų Lietuvos U16 rinktinės statistika

U16-stats

Europos vicečempionais tapę lietuviai po metų vyko į Hamburgą dalyvauti pirmajame pasaulio 17-mečių čempionate. Dėl sveikatos problemų rinktinei tuomet negalėjo padėti T. Jogėla ir I. Ramašauskas, bet V. Kariniauskas į Vokietiją vis tiek nebuvo paimtas.

D. Dikčius tuometinį pasirinkimą ne naujojo vyrų rinktinės įžaidėjo naudai paaiškino labai paprastai: „Į U-17 rinktinę V. Kariniauskas nepateko, nes trūko pasitikėjimo savimi ir švaistė savo energiją ten, kur nereikia.“

Lietuvos rinktinės lyderio vaidmens Hamburge ėmėsi M. Mockevičius, kuriam pavyko atvesti rinktinę į geriausiųjų ketvertuką.

2010 metų Lietuvos U17 rinktinės statistika

U17-stats

2011 metais 1993-ųjų karta vėl rengėsi Europos čempionatui. Šį kartą – 18-mečių. Tuomet rinktinės trenerių akiratyje pirmą kartą pasirodė Klaipėdoje (RKL rungtyniaujančioje „LCC tarptautinio universiteto“ komandoje) atsiskleidęs Artūras Gudaitis.

V. Kariniauskas vėl buvo tarp rinktinės kandidatų, bet ir vėl buvo „atkabintas“. Įdomu, kad jo vietą rinktinėje užėmė kitas šių metų vyrų rinktinės debiutantas – metais jaunesnis Marius Grigonis. Kartu su juo 18-mečių garbę gynė dar du 1994 metais gimę žaidėjai – buvęs tiesioginis V. Kariniausko konkurentas dėl vietos „Žalgiryje“ ir vyrų rinktinėje Lukas Lekavičius bei Tomas Dimša.

„Per metus Vaidas padarė šuolį į priekį Ir tik paskutiniu momentu rinktinės trenerių sprendimu nepateko į 12-tuką. Tai buvo tikrai nelengvas sprendimas. Mums reikėjo krepšininko, galinčio žaisti keliose pozicijose ir kartais galinčio žaisti įžaidėju. Tuo metu mes pasirinkome M. Grigonį. Sunkiausia buvo tai, kad Vaidas, antrą kartą iš eilės nepatekęs į rinktinę, nepalūžtų psichologiškai ir nenuleistų rankų. Kaip parodė laikas, Vaidas turi tvirtą charakterį ir sunkiu darbu aplenkė savo bendraamžius. Dėl to tikrai labai džiaugiuosi“, – pasakojo D. Dikčius.

18-mečių Europos čempionate lietuviai liko 5-ti.

2011 metų Lietuvos U18 rinktinės statistika

U18-stats

T. Pačėsas patikėjo lyderio rolę

Paskutiniam startui savo bendraamžių Europos čempionate 2013-aisiais Lietuvos 1993-ųjų kartos rinktinę jau rengė Tomas Pačėsas.

Šis specialistas rimtai patikėjo V. Kariniausku ir suteikė jam rinktinės lyderio rolę. Sunkiomis akimirkomis kamuolys būdavo atiduodamas į V. Kariniausko rankas ir liepiama žaisti vienas prieš vieną arba du prieš du. Dažniausiai pasitikėjimas būdavo pateisinamas.

Geriausias pavyzdys – nelemtų ketvirtfinalio rungtynių su Italija 4 kėlinio paskutinė minutė. V. Kariniauskas individualiomis pastangomis sukūrė mūsų komandai 4 taškų pranašumą, tačiau varžovai paskutinę akimirką pataikė sunkų tritaškį ir išplėšė pratęsimą (kurį vėliau laimėjo).

LTU-ITA

20-mečių Europos čempionatą V. Kariniauskas baigė būdamas rezultatyviausiu Lietuvos rinktinės žaidėju.

KariniauskasU20

2013 metų Lietuvos U20 rinktinės statistika

U20-stats

Tiek istorijos. Esmė, dėl kurios visą ją čia prisiminiau, yra tai, kad Lietuvos rinktinėse V. Kariniauskas retai buvo naudojamas kaip klasikinis įžaidėjas, kurio pareiga – organizuoti komandos žaidimą.

Taip, T. Pačėso komandoje jis pirmavo pagal rezultatyvių perdavimų skaičių prieš tikrus įžaidėjus, kurių rinktinėje buvo net trys – P. Semaška, Simonas Lekys ir Rytis Juknevičius (visi jie kartu per kiekvienas rungtynes gaudavo apie 30 min. žaidimo laiko ir dažniausiai žaisdavo kartu su V. Kariniausku). Vis dėlto pagrindinė V. Kariniausko užduotis šioje rinktinėje taip pat buvo ne diriguoti ekipai, o pačiam kuo dažniau veržtis krepšio link ir rinkti taškus arba pritraukus daugiau gynėjų (kaip varžovų labiausiai prižiūrimam komandos lyderiui ir priklauso) numesti kamuolį komandos draugams.

Taip buvo dar 2013-ųjų vasarą, o 2014-2015 metų sezoną krepšinio gerbėjai kažkodėl jau tikėjosi, kad V. Kariniauskas sugebės puikiai vadovauti „Žalgirio“ žaidimui Eurolygoje kaip klasikinis įžaidėjas. Ar tai buvo pamatuoti lūkesčiai?

„Mano nuomone, Vaidas yra daugiau combo žaidėjas. Geriausia jam būtų žaisti 3 pozicijoje ir kartais pavaduoti įžaidėją, – taip prieš metus svarstė D. Dikčius. – Jis turi gerą ūgį, kuris jam naudingas keičiantis ginamaisiais. Tačiau Vaidas turi pagerinti metimą iš toli. Geriausias pavyzdys jam yra Mantas Kalnietis, kuris daug dirbdamas patobulino šį elementą.“

„Žalgiryje“ V. Kariniauskas neįtikino Gintaro Krapiko ir Šarūno Jasikevičiaus, kad gali būti geras įžaidėjas, tačiau po sezono Graikijos antrojoje lygoje Jonui Kazlauskui įtiko būtent kaip pirmasis numeris.

Kaip V. Kariniauskui seksis Rio de Žaneire, netrukus pamatysime. Bet, jei bus klaidų, prisiminkite, kad įžaidėjo pozicija jam nėra įprasta nuo mažens ir krepšininkas tiesiog dar labai daug ko turi išmokti.